Robotai, kurie „jaučia“: saugesnės ateities pradžia

Kodėl robotams reikia „refleksų“, o ne tik „smegenų“?

Robotikos ateitis priklauso ne tik nuo to, kiek robotas yra protingas, bet ir nuo to, kaip greitai jis reaguoja. Pagrindinis lūžis čia – neuroninių tinklų architektūra.

1. Greitis viršija mąstymą

Užuot siuntę kiekvieną prisilietimo signalą į pagrindinį procesorių (centrines „smegenis“), naujos kartos robotai apdoroja informaciją vietoje.

• Momentinė reakcija: Jei roboto ranka į ką nors atsitrenkia, jis turi atsitraukti per milisekundes.

• Žalos prevencija: Toks greitis padeda išvengti brangių gedimų ir, svarbiausia, apsaugo šalia esančius žmones.

2. Kur tai bus naudojama?

Ši „jautrios odos“ technologija yra būtina humanoidams ir robotams-pagalbininkams, kurie dirba tiesiogiai su žmonėmis:

• Kasdienybėje: Gamyklose, ligoninėse ar namuose robotai judės natūraliau ir saugiau.

• Medicinoje: Tai revoliucija protezų srityje. Dirbtinės galūnės galės pajusti spaudimą ar karštį, suteikdami žmogui realų grįžtamąjį ryšį (haptiką).

• Apsauginiai refleksai: Robotas į karštį ar dūrį reaguos automatiškai – kaip žmogus atitraukia ranką nuo viryklės net nespėjęs pagalvoti.

3. Etinis klausimas: ar robotas tikrai jaučia skausmą?

Nors vartojame žodį „skausmas“, svarbu suprasti esmę:

• Tai tik techninis signalas: Robotai neturi jausmų ar emocijų. „Skausmas“ jiems yra tiesiog skubus duomenų srautas apie pavojų.

• Inžinerinis iššūkis: Mokslininkams svarbiausia ne sukurti kenčiančią mašiną, o pagaminti pigius, tvirtus ir masinei gamybai tinkamus jutiklius.

Apibendrinant: Ši pažanga paliess viską – nuo išmaniųjų dulkių siurblių iki egzoskeletų, kurie padeda žmonėms vaikščioti. Mažiau avarijų, daugiau tikslumo ir saugesnis bendradarbiavimas.Mano straipsnio turinys