„Halo 2“ serveriai 2010 metais ruošėsi užsidaryti, bet grupė entuziastų tam pasipriešino.

2010 m. balandžio 15 d., kai jau didžioji dalis žaidėjų persikėlė prie „Xbox 360“, „Microsoft“ nusprendė išjungti „Halo 2“ serverius. Vis dėlto, „Microsoft“ neįvertino, kokie stiprūs yra žaidėjų jausmai šiam žaidimui – daugelis neketino jo taip lengvai paleisti.

Tiesos akimirka atėjo, kai buvo apribota prieiga prie „Xbox Live“, bet tai nesustabdė 14 pačių atkakliausių žaidėjų. Jie tęsė savo žaidimus, atsisakydami atsijungti ir neleisdami serveriams užsidaryti. Dėl jų pasipriešinimo šie 14 žaidėjų tapo tikromis žaidimų legendomis.

Tai įvyko ne dėl techninės klaidos, o dėl apgalvoto „Microsoft“ sprendimo. Jie visiškai neatjungė serverių – tiesiog užblokavo galimybę prisijungti naujiems vartotojams nuo balandžio 15-osios vidurnakčio, tikėdamiesi, kad visi žaidėjai natūraliai išeis. Tačiau buvo viena esminė taisyklė: serveriai galėjo būti išjungti tik tada, kai juose nebelieka nei vieno prisijungusio žaidėjo. Tad 14 atkakliųjų žaidėjų sprendimas buvo genialus ir paprastas: jie tiesiog liko žaisti. Neprisijungė, o liko savo vietose, taip priversdami serverius ir toliau veikti.

Kaip tuo metu rašė „Kotaku“, žaidėjų forumuose vyravo tvirta pasipriešinimo nuotaika. Šie entuziastai turėjo vieną tikslą: žaisti tol, kol bus priverstinai išmesti. Jų nuostata buvo tokia: „Žaisime tol, kol mus išmes. Galbūt dėl „Microsoft“, „Bungie“, perkaito mūsų „Xbox“ konsolės arba jie vėluos. Ne dėl konkurencijos, ne dėl prizo, o dėl meilės ir „Halo 2“ atminimo.“

Šis neįtikėtinas 14-os gerbėjų atsidavimas ir atkaklumas ne tik pratęsė kelių žaidėjų režimo veikimą, bet ir padarė tai savaitėmis, o ne tik keliomis valandomis ar dienomis!

Šie nepalaužiami žaidėjai bendruomenėje buvo greitai praminti „14 Didikų“ (angl. The 14 Nobles). Kaip veiksmo filme, jie pamažu paliko serverį – juos išmesdavo ryšio sutrikimai arba tiesiog pašalindavo. Bendruomenė su didžiuliu susidomėjimu sekė šį procesą, o jų atminimui netgi buvo sukurta infografika, kurioje užfiksuoti jų vardai ir atsijungimo laikai.

Galų gale liko tik du: Agent Windex ir Apache N4SIR. Jie žaidė iki pat 4:15 val. ryto, kol Windexo ryšys nutrūko. Jo paskutinė žinutė tapo legendine: „Mane ką tik išspyrė. Puikus darbas, Apache, tu paskutinis žaidėjas.“

Visai vienas, Apache dar aštuonias valandas praleido prisijungęs. Bendruomenė siūlė jam įvairiausių idėjų: nuo kampanijos paleidimo iš naujo iki paskutinio atsijungimo momento įrašymo ateities kartoms. Galiausiai, gegužės 11 d., 1:58 val. nakties, praėjus 26 dienoms po numatyto išjungimo datos, serveriai galutinai pašalino ir paskutinį žaidėją. Taip oficialiai pasibaigė „Halo 2“ kelių žaidėjų režimo era.

Ši epinė draugystės ir atsidavimo istorija yra ypač įdomi, nes ji nutiko žaidime, kuris buvo prieinamas vos šešerius metus. Tai priminimas apie laikus, kai konsolių žaidimai turėjo „galiojimo datą“ ir nebuvo kuriami kaip begalinės ekosistemos.